Privalomosios karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje, kurioms esant karo tarnyba atidedama pateikus dokumentus, kurie patvirtina šių sąlygų buvimą. Visgi, praktikoje ypač dažnai kyla klausimų dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto, kurio pagrindu privalomoji karo tarnyba atidedama jeigu atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Kitaip tariant, tai yra tie atvejai, kurie nėra tiesiogiai įtvirtinti įstatyme, tačiau konkrečių aplinkybių buvimas leidžia konstatuoti, kad privalomosios karo tarnybos atlikimas padarytų neproporcingai didelę žalą šauktiniui. Turint omenyje tai, kad privalomosios karo tarnybos atlikimas yra konstitucinė piliečio pareiga, svarbu atsakyti kokie galėtų būti papildomi atvejai, kurie būtų pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą bei ką reiškia neproporcingai didelė žala, kaip ji pamatuojama bei kaip ją pagrįsti.
Bene didžiausias sudėtingumas, kad atsakymų į šiuos klausimus nedatlizuoja įstatymas, taip pat ir teismų praktika šiuo klausimu nėra tokia gausi kaip norėtusi. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomoji karo tarnyba yra konstitucinė pareiga, atspirties taško reikėtų ieškoti LIetuvos Respublikos Konstitutcijoje, kurioje įtvirtintos ir kitos piliečių pareigos, taip pat, detalizuojami visuomenės interesai. Kaip pavyzdžiui: šeimos interesai, vaikų pareiga išlaikyti tėvus ir jiems padėti bei tėvų pareiga išlaikyti vaikus, juos auklėti (Konstitucijos 38 straipsnis), teisė į darbą ir verslą (Konstitucijos 48 straipsnis), valstybės pareigą užtikrinti piliečių saugumą, gerovę (Konstitucijos 135 straipsnis) bei kitą. Praktine prasme tai reiškia, kad kai kuriais atvejais pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą gali koreliuoti su kitomis piliečio pareigomis, kaip antai – pareigomis šeimos ar visuomenės atžvilgiu, kurios būtų neproporcingai suvaržytos asmenį pašaukus atlikti privalomąją karo tarnybą konkrečiu metu.
Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą pažymėję, kad nors privalomoji karo prievolė yra konstituciškai motyvuota ir sudaro viešąjį interesą, tačiau asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Kadangi privalomosios karo tarnybos atidėjimas nėra jos išvengimas ar prievolės panaikinimas, teismų praktikoje įtvirtinta, jog teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta. Taigi karo prievolininkas turi iš esmės aiškiai nurodyti, kokią jo teisę ar pareigą pažeis privalomosios karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu bei pateikti argumentus implikuojančius į tai, kad tokios žalos bus išvengta, jeigu privalomoji karo tarnyba bus atlikta vėliau.
Praktine prasme, tai galėtų būti atvejai, kai pavyzdžiui, dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo ženkliai sumažėtų šeimos pajamos, būtų pažeistos asmenų, kuriems šauktinis teikia finansinę paramą arba turi pareiga juos išlaikyti ar rūpintis – pagalbos netekimas arba jos dydžio sumažėjimas dėl ko tokie asmenys patirtų neigiamas pasekmes. Taip pat ir tie atvejai, kai šauktinio užimamos pareigos ar atliekamas darbas yra svarbus visuomenei ar jos interesų užtikrinimui ir darbdavys skubiai per trumpą laiką objektyviai negali užtikrinti tokio darbuotojo pakeitimo kitu. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsuagos ministro 2013-11-23 įsakymu Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. V-1057 12 punkte įtvirtinta teisė darbdaviams teikti informacija apie tai, kad pašaukus asmenį bus padaryta neproporcinga žala visuomenės interesams. Taip pat ir kiti individualūs atvejai ar aplinkybės, kuomet galima konstatuoti, kad pašaukus asmenį atlikti privalomąją karo tarnybą būtų padaryta didelė žala jo interesams, kurios būtų galima išvengti ją atidėjus. Visais atvejais svarbu tinkamai motyvuoti ir įrodyti kilsiančias neigiamas pasekmes bei aplinkybes patvirtinančias, kad atidėjus privalomąją karo tarnybą bus sudarytos sąlygos tinkamai pasiruošti būsimam karo prievolės atlikimui.
Nors, kaip nurodyta aukščiau, įstatyme iš esmės įtvirtinami vertinamojo pobūdžio kriterijai, svarbu pažymėti, kad praktine prasme tinkamai parengus prašymą dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atidžiai ir individualiai nagrinėja prašymus bei esant pakankam pagrindui atsižvelgia į individualias šauktinio aplinkybes. Tą patvirtina ir tai, kad šiai dienai yra itin mažai ginčų dėl nepagrįstų Tarnybos sprendimų. Praktine prasme galima būtų paminėti kelis atvejus, kai Tarnyba sprendė, kad šauktinis pateikė pakankamus duomenis dėl būtinumo atidėti privalomąją karo tarnybą. Vienu iš jų, karo tarnyba buvo atidėta tuo pagrindu, kad šauktinis užėmė svarbias ir atsakingas pareigas darbovietėje, kurį teikė svarbias paslaugas didelei visuomenės daliai, todėl karo prievolės atlikimas konkrečiu metu būtų lėmęs dalies visuomenės interesų pažeidimą. Kitu atveju, Tarnyba pripažino pakankamu pagrindu atidėti privalomąją karo tarnyba asmeniui, kuris išlaikė finansiškai ir teikė kitą pagalbą tėvams, kurių pajamos ir gailmybė užtikrinti kasdienius poreikius būtų smarkiai sumažėjusi, jei asmuo būtų pašauktas.
Taigi esant pagrindams,, dėl kurių nukentėtų šauktinio ar jo artimų šeimos narių interesai dėl pašaukimo, būtina: (i) tinkamai ir teisiškai pagrįstai išdėstyti pažeidžiamų interesų apimtį ir pobūdį, (ii) surinkti tai patvirtinančius įrodymus; (iii) įsitikinti, kad atidėjus privalomąją karo tarnybą bus sudarytos sąlygos tinkamai pasiruošti privalomosios karo tarnybos atlikimui ir interesai nebus pažeisti, arba bus pažeisti mažesne apimtimi.
Pabaigai pažymėtina, kad šis straipsnis negali būti vertinamas kaip individuali konsultacija ir yra bendro pobūdžio, todėl esant poreikiui konkrečiu atveju patartina kreiptis konsultacijos ar dokumentų parengimo pagalbos į profesionalų tesininką.