Deliktinė atsakomybė, žalos atlyginimas

Bendriausia prasme deliktinė atsakomybė apima atvejus, kai šalių nesieja sutartiniai santykiai, tačiau dėl vieno iš subjektų neteisėtų veiksmų kitai šaliai padaroma žala ar nuostoliai. Elementariausia prasme tai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir tokiu būdu, kad nesukelti kitiems asmenims žalos ir nuostolių, pažeidimas. Atitinkamai, kita šalis, patyrusi žalą ar nuostolius dėl kito subjektų neteisėtų veiksmų turi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo.

Dažniausiai praktikoje pasitaikantys deliktinės atsakomybės pavyzdžiai, galėtų būti: žala sukelta eismo įvykio metu, svetimo turto sugadinimas ar apgadinimas ir kita. Įprastai, tokiose atvejuose būtina konstatuoti asmens neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir neigiamų padarinių atsiradimo bei kaltę. Tam tikrais atvejais subjektams taikoma griežtoji atsakomybės forma, tai yra, nekonstatuojant kaltės. Visgi svarbu pažymėti, kad šio pobūdžio ginčai įprastai sprendžiami teisminio proceso metu, nebent kita šalis sutinka geranoriškai atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Todėl nuo pat pradžių, kai atsirado pagrindas reikalauti žalos atlyginimo būtina apsirūpinti tinkamu atstovavimu bei nedelsiant kreiptis teisines pagalbos. Kadangi žalos atlyginimo procesas, arba gynimasis nuo nepagrįsto reikalavimo atlyginti žalą, yra susijęs su tiksliu faktinių aplinkybių nustatymu ir tinkamu jų pateikimo teisine prasme. Todėl net ir tais atvejais, kai manoma, kad reikalavimas (ne)pagrįstas, rekomenduotina pasitelkti profesionalią teisinę pagalbą.